PIRMOJI DIENA. NETIKĖTAS MALONUS SUSITIKIMAS
LR Prezidentė D. Grybauskaitė „Stiklo tiltų“ stende.
LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iškilmingai atidariusi Knygų mugę, užsuko į Bukinistų salę apžiūrėti knygų vaikams. Devynmetė Ugnė taip norėjo pamatyti “gyvą” Prezidentę, kad užsikabaravo ant konstrukcinės kolonos, kad tik dideli dėdės ir tetos neužstotų garbingos viešnios. Ir dar – ji pagriebė savo numylėtinę triušytę, kad ir ta pamatytų Prezidentę…
Nežinome, ar triušė pamatė, tačiau pati Prezidentė mielą porelę, stovinčią ant kolonos pagrindo, tikrai pastebėjo. Iš tolo nušvito, nes tikrai triušių Knygų mugėje dar nebuvo regėjusi!.. Užsimezgė šilta ir maloni pažintis. Trylikametis Kipras atlydėjo Prezidentę iki savo šeimos leidyklėlės – “Stiklo tiltų” – stendo.
“Ačiū Jums už … šeimą!” – padėkojo Jos Ekscelencija,– kurianti šeima – puiku!”
Tai čia įsikūrė simbolinis Triušių miestelis. Juventa Mudėnienė, knygutės “Triušiukų abėcėlė” autorė, mielai papasakojo, kaip visa šeima entuziastingai kūrė knygą, kaip vaikams sekėsi statyti dekoracijas, o tėčiui Pauliui – fotografuoti nenuoramas ilgaausius, pristatė naują kūrybinį žaidimą. Prezidentė D. Grybauskaitė žavėjosi šeimos idėjomis ir darna. “Kai tiek idėjų, kūrybinės ugnies ir meilės sudėta į knygutę, tikiu, kad šį pozityvumą pajus ir skaitytojai,- tvirtino Prezidentė,- ačiū jums už kūrybą ir už… šeimą.”
ANTROJI DIENA. MOKINIŲ PASAKOJIMAI
Antrąją dieną rodėsi, kad sugūžėjo moksleiviai iš visos Lietuvos! Dideliais būriais ir poromis, su mokytojais ir vieni… Nors “Triušiukų abėcėlė” skirta mažesniems, tačiau prie stendo visuomet būriavosi jaunimas. Paslaptis? Triušis! Rudakailė Baksė smalsiai žvalgėsi iš savo narvelio, tarsi magnetas traukdama paauglius.
O kiek bičiulių suradome jos dėka! Turinčių, turėjusių ar svajojančių apie triušiukus… Domėjomės vardais, nuotykiais, dalijomės auginimo paslaptimis, maitinimo racionais, netgi žavėjomės nuotraukomis ir filmuotais siužetais asmeniniuose telefonuose!!!!! Tikra DRAUGŲ DIENA ! 
TREČIOJI DIENA. AUTOGRAFAI
Tikra bėda pirmosiomis valandomis – sugalvoti ir suraityti savo vardą.
Atrodytų, nieko sudėtingo, tačiau norisi kiekvienam mažam triušiukų mylėtojui įrašyti ką nors ypatingo, todėl procesas vyko lėtai, lūkuriuojant eilutei norinčiųjų. Reikia turėti omenyje, kad visada kas nors šalia dar pasakojo savo nuotykius ar klausinėjo apie mūsų nuotykius iš triušių gyvenimo. Žodžiu, jeigu būtų buvusi nominacija už šurmulingiausią stendą, tai galėjome tapti šiųmetinės Knygų mugės čempionais ! Nors, gerai pagalvojus, turbūt taip ir priklauso Triušiukų stende: bėginėti, plepėti, apžiūrinėti, vartinėti, išbarstyti, surankioti, apversti, pastatyti, palyginti ir … visą laiką šypsotis!
KETVIRTOJI DIENA. PASAKŲ TRAUKINYS
Kuo triušiukai panašūs į vaikus? Ir vien, ir kiti labai mėgsta žaisti, išdykauti, bėgioti, šokuoti ir verstis kūlverščiais! Tuo akivaizdžiai įsitikino visi, kas Vilniaus knygų mugėje leido laiką Vaikų salėje ir dalyvavo vaikams skirtose programose.
Sekmadienį, vadinamąją Šeimos dieną, akivaizdžiai trūko vietos visiems, norintiems klausytis pasakų, kurias garsiai skaitėme su “ tetomis iš televizoriaus”: aktore Dalia Michelevičiūte, laidų vedėja Laima Kybartiene. Šią gražią idėją pristatė TV laidų vedėja, etnomuzikologė Loreta Sungailienė, iniciatyvos “Visa Lietuva skaito vaikams” ambasadorė. Jos ir kompozitoriaus bei muzikanto Vaido Lengvino vairuojamas “Pasakų traukinys”, užsukęs į Dainų miestelį, stabtelėjęs Mįslių pievoje, atpūškavo į Triušiukų stotelę.
Vasario 24 d. – Šeimos diena.
O mes jau buvome pasiruošę: betrūko tik atsiversti knygą, pradėti nuo raidės A ir pakviesti vaikučius …vaidinti! Taip ir padarėme. Sunku nebuvo, nes vaikai tikrai drąsūs, iniciatyvūs ir sumanūs: irklavo nematomas valtis, tapė įsivaizduojamus paveikslus, mynė greičiausius dviračius, o mažesnieji smagiai bėginėjo plasnodami drugeliais, bangavo bangelėmis, ritinėjosi ir netgi ėmėsi gaudynių!!! Visai kaip triušiukai… Vis dėlto, eilėraštukai apie ilgaausius turi magiškųjų galių!
Žaidimas buvo pačiame įkarštyje, kai traukinio švilpukas paragino keliauti toliau į Knygų šalį. Tėveliai, šį kartą tik stebėję smagų procesą, patvirtino, kad knygutes galima ne tik skaityti garsiai, bet ir vaidinti linksmai!
I
PENKTOJI DIENA. KAIP PO MŪŠIO, BET SU … CEPELINAIS
Kaip pavadinti tokį jausmą, kai vos neišgriūni iš lovos šeštą ryto, aikteli iš skausmo, kūną pastačius ant pėdų, negali ištiesinti vienu metu visų savo kūno dalių, nes bet kuri, bet kuriuo metu praranda savo prigimtinį siluetą? O šaldytuve – dideliausias dubuo cepelinų, nupirktų praėjusią naktį, kai, išvežiodami baldus, gėles, indus, knygas ir kitus dalykus, sustojome kažkurioje Vilniaus kavinėje ir nusipirkome, tikėdamiesi, kad po keturių mugės dienų pagaliau pavalgysime. Ir valgysime – pusryčiams, priešpiečiams, pietums ir net naktipiečiams. Visi keturi!
Tačiau, užsukus į kiekvieną miegamąjį ir pagaliau pirmąkart per keturias dienas aiškiai išvydus kiekvieną savo žmogų ir …triušį, staiga pajunti, kad visus juos ir kiekvieną atskirai labai labai myli… Ir kad “Triušiukų abėcėlė”, atremta į svetainės langą, yra pati gražiausia, švelniausia ir puikiausia mūsų knyga , padovanojusi tiek daug džiaugsmo…